Izaijo 13

₂Ant plikos kalvos iškelkite ženklą,

garsiai šaukite jiems,

mokite ranka;

tegu jie eina prie Didžiūnų vartų.

₃Savo pašventintiems kariams daviau įsakymą,

savo šauniuosius gynėjus galiūnus pašaukiau,

kad įgyvendintų mano įniršį.

₄Įsiklausykite! Dundesys kalnuose,

tarsi plauktų minios žmonių!

Įsiklausykite! Ūžesys karalysčių,

renkasi tautos!

Galybių VIEŠPATS rikiuoja pulkus karui!

₅Jie atžygiuoja iš tolimo krašto,

iš anapus akiračio,

VIEŠPATS ir jo pykčio įrankiai

nuniokoti visai žemei.

₆Vaitokite, nes VIEŠPATIES diena jau arti;

ji ateis kaip sunaikinimas iš Visagalio.

₇Todėl visų rankos svyra,

kiekvieno širdis tirpsta

₈iš siaubo. Skausmai ir kančios juos apims,

jie raitysis kaip gimdyvės.

Apstulbę žvelgs vienas į kitą,

ir jų veidai degs iš gėdos.

₉Tikrai ateina VIEŠPATIES diena,

pilna įniršio ir degančio pykčio;

ji pavers kraštą tyrlaukiais,

sunaikins jame nusidėjėlius!

₁₀Dangaus žvaigždės ir žvaigždynai

nebeduoda šviesos,

teka užtemusi saulė,

nebešvyti mėnulis.

₁₁Nubausiu pasaulį už jo blogį

ir nedorėlius už jų kaltę.

Sutramdysiu įžūliųjų išdidumą,

pažeminsiu tironų įžūlumą.

₁₂Mariuosius padarysiu retesnius už gryną auksą,

žmones – retesnius už auksą iš Ofyro.

₁₃Tada sudrebinsiu dangų,

ir žemė bus išjudinta iš savo vietos

nuo Galybių VIEŠPATIES įniršio

tą jo degančio pykčio dieną.

₁₄Tada lyg gazelė, medžiotojo vejama,

lyg banda be kerdžiaus, kuris ją ganytų,

kiekvienas atsigręš į savo tautą,

kiekvienas bėgs į savo kraštą.

₁₅Kas tik bus pagautas, tas bus nudurtas;

visi, kurie bus pagauti, kris nuo kalavijo.

₁₆Jų kūdikiai bus sutraiškyti jų akyse,

namai išplėšti,

žmonos išniekintos.

₁₇Štai aš kurstau prieš juos medus;

jiems sidabras neturi vertės,

auksu jie nesidžiaugia.

₁₈Jų lankai išguldys jaunus vyrus;

jiems nebus gaila kūdikių,

jie nepaliks gyvų vaikų.

₁₉Babilonas, karalysčių pažiba,

chaldėjų šlovė ir pasididžiavimas,

bus Dievo sunaikintas

kaip Sodoma ir Gomora.

₂₀Niekas jame nebeįsikurs,

niekas nebegyvens per kartų kartas.

Ten joks arabas neskleis palapinės,

ten piemenys neguldys savo kaimenių.

₂₁Vien dykumų žvėrys ten gulsis,

o namai bus pilni pelėdų.

Ten veisis stručiai,

ten šokinės satyrai.

₂₂Dykumų žvėrys stūgaus jo rūmuose,

šakalai kauks jo puošniose menėse.

Jo valanda jau čia pat,

jo dienos jau suskaitytos.